Berlyne dirbantis Jonas: 100 užklausų – ir darbas tavo
Lietuviui sėkmę atnešė daugiau nei 100 darbo užklausų

Nors vilniečiui Jonui Kvašiui dar tik 22-eji, tačiau vaikino gyvenimo aprašymas mirga nuo vaikino įgytos patirties. Šiuo metu Berlyne gyvenantis ir dirbantis lietuvis užima kūrybos skyriaus projektų vadovo pareigas „... and dos Santos“ rinkodaros ir reklamos agentūroje. Vilniaus universiteto kūrybos komunikacijos auklėtinis juokiasi, jog tik juodas darbas ir šūsnis užklausų gali atnešti saldžius vaisius. „Kuo tik aš nebuvau“, – šypsosi vaikinas.
„Viskas prasidėjo, kai Vilniaus universitete pasibaigiau mokslus ir išsiunčiau praktikos užklausas į įvairias įmones Berlyne. Iš viso jų buvo šimtas. Žinoma, daugelis jų net neatrašė, tačiau viena iš jų – „... and dos Santos“, kurioje šiuo metu dirbu, manimi susidomėjo. Nustebau, kai nusiuntęs savo originaliai išmargintą gyvenimo aprašymą, manęs pareikalavo kito, rodos, nuobodaus, ‚Europass“ dokumento. Man, visuomet siekiančiam išsiskirti, toks prašymas pasirodė įdomus“, – kalbėjo vaikinas.
Dar paauglystėje pradėjęs ieškoti, kur galėtų ko nors išmokti, Jonas ėmėsi savanorio, koordinatoriaus ir net aktoriaus veiklos. Jaunuolis savarankiškai mokėsi dirbti įvairiomis kompiuterio ir dizaino programomis, dirbo mokytoju menų mokykloje „Debesėliai“, praktikavosi humanitarinėje organizacijoje „UNICEF“ ir „Danske Bank“ banke.
Tokiu būdu vaikino patirties bagažas pilnėjo, o kaip darbuotojo potencialas – augo. Nenustygstantis vietoje Jonas, visose srityse norėjo pranokti kitus.
„Visi žinojome, kad vadinamasis europasas yra nemadingas ir tas, kuris gudresnis visada pasidaro savo versiją. Jau tada mokėjau naudotis photoshop‘u ir CV susimaketavau taip, kaip man patinka. Pasirodo, darbdaviams nebuvo aišku, nei ką aš moku, nei ką galiu“, – sako Jonas.
Jaunuolio teigimu, Lietuvoje „Europass“ dokumentas nebėra populiarus, tapo atgyvena. Tačiau užsienio darbdaviai ypač palankiai vertina europinio standarto gyvenimo aprašymus. Juose jie gali rasti svarbiausią informaciją apie išsilavinimą, kalbos lygį, įgytas patirtis.

„Žinoma, Europos miestuose konkurencija milžiniška ir dėl darbo reikia pakovoti. Todėl stengiesi, galvoji, kaip išsiskirti. Bet tokių, „originalių“ kaip aš, darosi daugiau nei naudojančių oficialias formas“, – teigia Jonas. Augančioje „... and dos Santos“ rinkodaros ir reklamos agentūroje J. Kvašys griebėsi įvairių darbų. Jam teko kurti komunikacines strategijas, rengti kūrybinius seminarus, konferencijas ir kitus projektus, kuruoti socialinius tinklus, generuoti idėjas. Po kelių mėnesių trukusios praktikos, sulaukęs darbo pasiūlymo J. Kvašys nebuvo nustebęs. Anot jo, jei darbuotojas geba dirbti ir turi potencialo – įmonė suinteresuota pasilikti ir „užsiauginti“ darbuotoją.

Vis dėlto, lietuvio noras grįžti namo – didesnis nei siekis kopti karjeros laiptais. Jonas dar netolimoje ateityje planuoja grįžti į gimtąjį Vilnių.
„Pagyvensiu čia, vėliau gal pagyvensiu dar kitur, bet galiausiai, grįšiu namo. Kaip sakoma, visur gerai, bet namuose – geriausia“, – šypsodamasis užbaigė J. Kvašys.